Svaigimo jausmas intenstyvių kvėpavimo pratimų metu: kas iš tikrųjų vyksta?

Kas yra didelės ventiliacijos - intensyvaus kvėpavimo praktikos?

Tai tokios praktikos kaip:

Holotropinis kvėpavimas, rebefingas, kapalabhati, bhastrika ir pan.

Jos sukelia didelį kvėpavimo dažnį ir/arba gylį, gerokai viršijantį fiziologinę normą.

Šis procesas medicinoje vadinamas hiperventiliacija.

Greitas, gilus kvėpavimas pašalina per daug CO₂.

Kraujas tampa šarmingesnis:

• susitraukia smegenų kraujagyslės → sumažėja kraujotaka,

• deguonis sunkiau patenka į audinius → hipoksija (deguonies badas – reiškinys, kai organams ir audiniams stinga deguonies)

• pasikeičia nervų sistemos veikla → įsijungia simpatinė nervų sistema.

Tai pagrindas apsinešimo pojūčiui.

Kodėl pastebimi emocijų proveržiai, juokas, verkimas ar dvasinio pakilimo jausmas?

Dėl sumažėjusio CO₂

Dėl sumažėjusios kraujotakos smegenyse ir laikinos hipoksijos prefrontalinėje žievėje (mūsų kontrolės centre) atsiranda:

• Svaigimas, regos bangavimas, pakitęs suvokimas.

• Emociniai proveržiai: Juokas, verkimas, riksmai. Sumažėjus prefrontalinės žievės kontrolei, emocijos tampa mažiau reguliuojamos ir gali prasiveržti spontaniškai, sukurdamos vaizdą, lyg tai būtų dvasinis pakilimas ar išsivalymas nuo blogų energijų.

Alkalozė sumažina kalcio jonų koncentraciją kraujyje, kas drastiškai padidina raumenų ir nervų dirglumą. Tai sukelia tetaniją – nekontroliuojamus raumenų spazmus.

Tai sukelia:

• traukulius,

• tirpimo jausmą

• spazmus aplink veidą,

• viso kūno įsitempimą,

• elektrinius pojūčius.

Intensyvios ir ilgos ventiliacijos kvėpavimas sukelia panašius smegenų veiklos pokyčius, kaip ir psichodelikai

• sumažėja kraujotaka srityse, atsakingose už kūno ribų jutimą, atsiranda vienybės su pasauliu jausmas.

• sumažėja prefrontalinės žievės kontrolė, protas tampa labiau emocinis, intuityvus.

• padidėja hiperjautrumas ir glutamato aktyvumas, atsiranda intensyvūs pojūčiai, vizualizacijos, laiko pojūčio išnykimas.

• sumažėjęs CO₂ sukelia funkcinę smegenų hipoksiją, iškreipti jutimai, tunelio pojūtis.

Pasekmės gali būti rimtos

• alpimas dėl hipoksijos - Staigus anglies dioksido (CO₂) sumažėjimas kraujyje (hipokapnija), sukeliantis smegenų kraujagyslių susiaurėjimą, gali drastiškai sumažinti smegenų kraujotaką. Tai gali privesti prie laikino deguonies trūkumo smegenyse ir sukelti sąmonės praradimą.

• tetanija - stiprūs spazmai, nevalingi traukuliai, sukelia riziką susižeisti.

• širdies ritmo sutrikimai - Didelės ventiliacijos kvėpavimo metu suaktyvinama simpatinė nervų sistema, padidėja širdies susitraukimų dažnis ir kraujospūdis. Tai gali išprovokuoti ar pabloginti širdies ritmo sutrikimus (aritmijas), ypač asmenims, turintiems jau esamų kardiovaskulinių problemų.

• panikos priepuoliai - Hiperventiliacija sukurią fiziologinę būseną, kuri yra labai panaši į panikos priepuolio simptomus (padažnėjęs kvėpavimas, širdies plakimas, galvos svaigimas). Tokia patirtis gali išprovokuoti tikrą panikos ataką, ypač jautriems asmenims arba tiems, kurie anksčiau yra patyrę panikos sutrikimų.

• pavojinga atlikti vienam, neturint patirties

• rizikinga turint širdies, nervų sistemos ar kvėpavimo sutrikimų - Šios praktikos yra kontraindikuotinos asmenims, kurie patiria ir taip dažną ir aukštą streso lygį, nuolatinį simpatinės nervų sistemos aktyvumą, depresijos simptomus, turintiems širdies ir kraujagyslių ligas (pvz., aritmijas, nekontroliuojamą hipertenziją), neurologinių sutrikimų (pvz., epilepsiją, traukulius), psichikos sveikatos sutrikimų (pvz., sunkų nerimą, panikos sutrikimą) ar kvėpavimo sistemos ligų (pvz., astmą). Nėščioms moterims griežtai draudžiama.

Kada galima atlikti tokias praktikas?

-Tai nėra kasdienė praktika.

Tinka tik sveikiems žmonėms ir tik su profesionaliu instruktoriaus vedimu, pilnai saugioje aplinkoje, kur nekyla rizika nualpus susižeisti ar kitaip pakenkti savo sveikatai.

• Emociniam paleidimui -Padeda išlaisvinti susikaupusias emocijas

• Kūno įtampos iškrovimui -Gali nuimti giluminę įtampą, sustabarėjimą (kūno šarvus).

• Nervų sistemos perkrovimui -Po simpatinės aktyvacijos seka parasimpatinis atsipalaidavimas.

Pastaruoju metu vis labiau populiarėja įvairios intensyvaus kvėpavimo praktikos, tokios kaip holotropinis kvėpavimas, rebefing, kapalabhati ir pan. Jas praktikuojantieji dažnai pasakoja apie nuostabius išgyvenimus: dvasinius pakilimus, išsivalymus, vizijas, euforiją, kūno trūkčiojimus - kaip gijimo procesą.

Tačiau, iš tiesų, šios būsenos yra ne mistinės, o intensyvios hiperventiliacijos sukeliamos fiziologinės pasekmės, kurias detaliai paaiškina moksliniai tyrimai.

Pirmiausia – Funkcinis kvėpavimas!

Prieš einant į intensyvias, pakitusią sąmonę sukeliančias praktikas, svarbu išmokti:

• kaip kvėpuoja tavo kūnas kasdienėse būsenose,

• kaip prisotinti kūną deguonimi,

• kaip valdyti kvėpavimą kasdienybėje, o ne tik per praktikas.

Funkcinis kvėpavimas padeda:

→ normalizuoti CO₂ toleranciją,

→ stiprinti diafragmos darbą,

→ stabilizuoti nervų sistemą,

→ pagerinti miegą, fizinį pajėgumą ir savijautą.

Tik tada, kai kūnas moka kvėpuoti natūraliai, tyliai, nosimi, diafragma, galima tyrinėti intensyvesnes praktikas.

Šaltiniai:

• Fincham G.W. et al. (2023) High ventilation breathwork practices: An overview of their effects, mechanisms, and considerations for clinical applications. Neuroscience and Biobehavioral Reviews

• Kartar A.A. et al. (2025) Neurobiological substrates of altered states of consciousness induced by high ventilation breathwork accompanied by music.