Kodėl poilsis kartais sunkesnis nei darbas

Kaip išmokti priimti laisvę poilsiui

• Kvėpuojame: Kasdien skirk keletą minučių kvėpavimo įpročiams. Dienos eigoje sutelk dėmesį į gilius, lėtus įkvėpimus ir iškvėpimus. Svarbu, kad šie momentai būtų ne skuboti, o sąmoningi - kartais užtenka vos kelių sekundžių.

• Atsiribojimas nuo darbo: Nustatyk aiškų laiką, kurio metu visiškai atsitrauksi nuo darbo susirašinėjimų ir įsipareigojimų. Patirk paprastą įvairovę, laikas lauke - būtinas, skaityk, sportuok, masažuok save, klausykis muzikos, ar tiesiog ramiai leisk laiką (be technologijų).

• Sukurk atsipalaidavimo įprotį: Kasdienį poilsio laiką paversk įpročiu - pvz., po darbo - 20 min. pasivaikščiojimo lauke (dėmesingai stebėk aplinką), ausinukus ir telefoną - palik namuose.

• Skirk laiko fizinei veiklai: Pradėk įtraukti judesio įpročius į kasdienybę, pavyzdžiui, ryte, 7 min. tempimo pratimų prieš išeinant į darbą, darbo metu - prasitampyk, padaryk kelis mobilumo pratimus. Tai taps įpročiu, leidžiančiu paruošti kūną ir nuotaiką bet kokiai dienai, o vakare - jausti lengvesnį kūną.

Poilsio paradoksas

Itin dažni darbo stresoriai - įtemptos užduotys, laiko spaudimas, socialiniai konfliktai, didelis problemų sprendimų krūvis - ilgainiui skatina nuovargį, apatiją, sunkumą kūne, trūksta miego, jėgų, kartais norima tiesiog pabėgti, ieškoma įvairių būdų kaip atsipalaiduoti, nurimti, atgauti jėgas.

Įdomu tai, kad būtent tada, kai kūnui ir protui labiausiai reikėtų poilsio, dažnai esame linkę jį ignoruoti, kūnas ir protas priešinasi laisvės pojūčiui, nesugebame tinkamai atsipalaiduoti.

Tavo poilsis - tai tavo, ir tik tavo, atlygis!

Šiuolaikinėje visuomenėje, apsėstoje efektyvumu ir nuolatiniu tikslų siekiu, net pats poilsis neretai tampa dar viena užduotimi - privalome jį praleisti produktyviai. Štai ir atsiduriame produktyvaus poilsio žabangose: atrodo, kad mūsų laisvalaikis turi būti optimizuotas, kad nuolat išmoktumėme kažko naujo, pamatytumėme įspūdingų vietų ar tiesiog kaip reikiant išnaudotumėme kiekvieną laisvą minutę.

Kas vyksta ?

• Nuolatinis darbas - technologijos dažnai neleidžia atsiriboti nuo darbo. Įprotis prisijungti prie elektroninių laiškų, socialinių tinklų ar darbo susirašinėjimų reikalauja papildomos energijos ir mažina galimybę atsipalaiduoti. Kai smegenys nuolat įjungtos, jos nesugeba pereiti į poilsio režimą.

• Hormonų poveikis - ilgalaikis stresas didina kortizolio lygį, kuris silpnina parasimpatinės sistemos veiklą ir palaiko budrumo ir įtampos režimą.

• Sunkios mintys - nuolatinis galvojimas apie problemas, jų sprendimą ar nepasiekiamus tikslus. Šios minčių akimirkos neleidžia protui atsitraukti ir pereiti į atsipalaidavimo būseną.

• Raumenų įtampa ir kvėpavimas - stresinėje būsenoje raumenys įsitempia, kvėpavimas tampa paviršutinis ir greitas. Tai fiziškai ir psichologiškai palaiko įtampos jausmą, tarsi kūnas būtų įkaitęs, net ir kai ateina laikas poilsiui.

• Produktyvumo siekimas - tikrasis poilsis neturi būti demonstruojamas, fotografuojamas ar įvertinamas. Tai yra tavo asmeninis laikas, skirtas atsistatyti, pamiršti dienos rūpesčius ir tiesiog būti su savimi.

Kodėl tai svarbu?

Poilsio paradoksas rodo, kad dažniausiai mes savo kūną ir protą labiausiai apsunkiname tada, kai jam labiausiai reikia poilsio. Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie nesugeba efektyviai atsistatyti, dažnai patiria ilgalaikį nuovargį, jie labiau linkę į nuolatinį stresą, perdegimą ir ilgainiui - sveikatos sutrikimus.

Produktyvus poilsis iš tiesų neleidžia mūsų protui ir kūnui visiškai atsistatyti, palieka mus nuolat įtampoje, tarsi visada būtume varžybose. Tikrasis poilsis - tai nestruktūruotas, be tikslų ir be spaudimo praleistas laikas, kuris leidžia mums ištrūkti iš nuolatinio darymo rėžimo ir grįžti į savą buvimo būseną. Išmok atpažinti šias žabangas ir leisti sau ilsėtis be jokių kaltės ar efektyvumo reikalavimų.

Leisk sau pailsėti taip, kaip to reikalauja tavo kūnas ir protas, o ne tai, ką diktuoja socialinės medijos tendencijos.

Aiškiai suvokdami savo kūno signalus ir mokėdami juos valdyti, galėsime ne tik pagerinti savo fizinę ir psichinę būseną, bet ir sukurti tvirtą pagrindą kasdieniam gyvenimui ir ilgalaikei sveikatai.

Šaltiniai:

• Sonnentag S. 2018, The recovery paradox: Portraying the complex interplay between job stressors, lack of recovery, and poor well-being

• Meister A., Cheng B., Dael N., Krings F., 2022How to Recover from Work Stress, According to Science